Undinėlė Smiltė Plytnykaitė: skaičiuoja aukso medalius ir planuoja dalyvauti artimiausioje artimiausiose olimpinėse žaidynėse
Smiltė Plytnykaitė lanko plaukimą nuo 5-erių. Nors norėjo tik išmokti plaukti, netrukus
išbandė ir įvairaus lygio plaukimo varžybas ir ėmė stebinti pasiekimais. Pirmąjį savo
rekordą dar neturėdama nei 13-os Smiltė pasiekė 100 m krūtine rungtyje, „aplenkdama“
buvusią rekordo savininkę Rūtą Meilutytę. Medaliai, rekordai sekė vienas kitą, nors
treniruotis niekada nebuvo lengva: gyvendama ir mokydamasi Nemenčinėje ji spėja ir
8–9 kartus per savaitę treniruotis Vilniuje.
Ką reiškia būti tokia perspektyvia plaukike, kaip ugdyti talentus ir kiti plaukimo užkulisių
klausimai pokalbyje su Smilte ir ją nuo pat karjeros pradžios treniruojančiu Sostinės
sporto centro treneriu – Kęstučiu Steponavičiumi.
Undinėlę į baseiną atvedė seneliai
Smilė pasakoja, kad į plaukimą ją atvedė seneliai. „Buvau labai judri, turėjau labai daug energijos, todėl seneliai norėjo tą mano energiją išnaudoti. Kadangi dažnai būdavau su seneliais, mes kartu eidavome prie ežero, jie norėjo, kad man būtų saugiau maudytis ežere. Taigi, atvedė išmokti plaukti. Jie buvo pirmieji mano plaukimo iniciatoriai“, – šypsosi mergina.
Prie Gėlos ežero išsidėsčiusioje Nemenčinėje užaugusi ir ten vis dar gyvenanti Smiltė sako, kad šiandien iš visų savo pasiekimų labiausiai didžiuojasi 2022 m. Europos jaunių olimpinio festivalio varžybų auksu. „Į jas dėl tam tikrų priežasčių neturėjau važiuoti, tačiau galiausiai važiavau ir...jaučiausi tarsi nenusipelniusi, bet lyg ir nusipelniusi ten dalyvauti. Jaučiau labai didelį spaudimą eidama plaukti krauliu 100 m rungties paskutiniame finale. Tada iš savęs nieko nereikalavau, tiesiog norėjau parodyti, ką galiu ir...laimėjau Lietuvai pirmą vietą. Tai tikriausiai įsimintiniausias, daugiausiai sunkumų pereiti privertęs mano startas“, – atsidūsta ji.
Kaip ir kiekvienas perspektyvus sportininkas Smiltė turi olimpinių planų. „Šiemet abejojau, kad pavyks patekti – nepatekau. O 2028 m. olimpiadoje, manau, dalyvausiu. Dabar tikiu savimi, tikiu, kad galiu ten patekti“, – sako ji.
Plaukimas – sudėtingas pasirinkimas
K. Steponavičius sako, kad pasirinkusieji profesionalų plaukimą jau jauname amžiuje turi išmokti susidėlioti prioritetus. „Nedaugeliui tai pavyksta, nes be plaukimo ir mokslų, laisvo laiko lieka labai mažai. Profesionalūs plaukikai vien plaukimo baseine praleidžia 8–10 kartus po ~2 val (apšilimai ir treniruotės) per savaitę, taip pat 2–5 kartus po ~1 val. dirba sausumoje (mobilumas, bendras fizinis pasirengimas). Bet taip treniruojantis be gero maisto ir kokybiško poilsio rezultatų nebus, tad labai svarbu, kaip sportininkas susidėlioja likusį laiką, kurį dar turi skirti poilsiui, mokslams, šeimai, draugams, pomėgiams“, – pasakoja treneris.
Jis sako, kad Smiltė į mokslus žiūri rimtai ir kol kas suspėja viską susitvarkyti. „Beje, labai ačiū Antakalnio gimnazijos direktorei Anželikai, kuri padeda suderinti atsiskaitymus su stovyklomis, nes bent 2–3 mėnesius per mokslo metus būname išvykę į stovyklas ar varžybas“, – priduria jis.
Paklaustas, kuo ypatingi dabartiniai jaunieji sportininkai, K. Steponavičius sako, kad kiekviena karta turi savo stiprybių ir silpnybių. „Šią kartą gal sunkiau išlaikyti koncentruotam darbui ilgesniam laikotarpiui ir įskiepyti, kad tik nuoseklumas parodys gerus rezultatus ir leis peršokti į aukštesnį lygį. Bet iš kitos pusės, vaikai labai greitai įvaldo įvairius sudėtingus techninius elementus ankstyvesniame amžiuje“, – pastebi treneris.
Jis taip pat paneigia mitą, neva motyvuoti vaikus judėti yra vis sudėtingiau. „Šiandieniniams vaikams dažnai tėvai yra pakankamai dideli autoritetai. Tad jei pradėsite judėti patys, vaikai tikrai neatsiliks. O ypač kai yra tiek įvairių ir įdomių sporto šakų ir galimybių įsigyti įvairaus inventoriaus ir išbandyti kažką naujo. Svarbu tik rasti laiko“, – šypsosi treneris.
Kaip plaukikai įveikia „nebegaliu“?
Kaip ir visi atkakliai savo veikloje rezultatų siekiantys žmonės, jaunieji plaukikai pavargsta, jiems tenka vėl įsikvėpti tam, kad galėtų judėti į priekį. „Taip, buvo momentų, kai buvo ir sunku, ir nebegaliu... Bet tas noras, keliavimas po pasaulį su visais plaukikais duoda motyvacijos toliau sportuoti. Laimėjimai taip pat yra labai didelė motyvacija: kai jų nėra, tikrai būna sunku. Tėvai taip pat labai prisideda: man jų palaikymas reiškia labai daug. Aišku, daugiausia palaikymo gauni, kai ką nors pasieki, tikrai visada smagu, kai žmonės tave palaiko. Na, o tėvai palaiko, kad ir kas nutiktų“, – savo įkvėpimo šaltinius vardija Smiltė ir priduria, kad sunkius etapus visada padeda įveikti ja tikintis treneris.
Pasak K. Steponavičiaus, plaukimo sporte itin svarbu išsikelti norimus pasiekti tikslus ir treneriui su mokiniu susitarti, ką reikia padaryti, kad tie tikslai būtų pasiekti. „Nesėkmės kaip ir sėkmės yra natūrali viso sporto ir gyvenimo dalis. Būna įvairių momentų, kartais sportininkams reikia tiesiog apkabinimo ar palaikymo, kartais jie nori tai suvirškinti patys. Mane labai džiugina, kai nesėkmės motyvuoja iš karto kibti į darbą ir taisyti, kas nepavyko. Svarbiausia, kiek įmanoma iš jų pasimokyti ir pasistengti nekartoti tų pačių klaidų“, – pasakoja treneris.
Perspektyvius sportininkus reikia paskatinti
Smiltė treniruojasi itin daug, o jos įdirbį rodo tokie pasiekimai kaip Europos jaunių olimpinio festivalio (2022 m.), Europos jaunimo čempionato (2023 m.) aukso medaliai ir pagerintas minėtas rekordas. Šiais metais Smiltės pasiekimai buvo įvertinti ir „Arimex“ stipendija: ji tapo viena iš jaunų perspektyvių sportininkų, kuriems buvo skirta piniginė paskata. Kaip sako mergina, ši stipendija jai labai reikalinga. „Einu pas kineziterapeutą, kurio pamokos man labai tinka, padeda, jas tikrai tęsiu ir ateityje. Pamokos, žinoma, kainuoja, tad bent dalį paramos, manau, panaudosiu būtent joms apmokėti. Na, ir vitaminams, kurių man reikia kaip ir bet kuriam kitam sportininkui“, – teigia ji.
Savo mokinei pritaria ir treneris. „Turime tikrai talentingų jaunųjų sportininkų, kurie pasiekia gerus rezultatus jaunimo lygmenyje ir jau po truputį bando kabintis į profesionalų suaugusių pasaulį. Tokie paskatinimai, kaip „Arimex“ stipendijos, svariai prisideda prie to, kad jaunieji sportininkai nesiblaškytų ir toliau siektų sportinės sėkmės“, – sako jis.
Paklausta, ar paskatinimai ir pergalės neišlepina, Smiltė sako, kad po sunkaus darbo reikia teigiamo atpildo. „Po svarbių startų visada būna kokios nors atostogos, reikia atsigauti, pailsėti. Atrodo, kad ir dėl tų atostogų plauki. Kai grįžti į baseiną pailsėjus, atrodo, kad iš naujo pamilsti plaukimą, būni jo pasiilgus“, – šypsosi pašnekovė.
Kaip suprasti, ar vaikui tereikia išmokti plaukti, ar jis – būsimas olimpietis?
Sostinės sporto centras, kuriame K. Steponavičius dirba su savo plaukikais, yra didžiausia sportinio ugdymo įstaiga Vilniuje, jungianti daugiau nei 20 sporto šakų ir leidžianti vaikams išbandyti ir pasirinkti jiems labiausiai tinkančias. „Visa Sostinės sporto centro programa orientuota siekti aukštų sportinių rezultatų tiek Lietuvoje tiek tarptautiniame lygmenyje, tad vaikai gali bandyti įgyvendinti savo Olimpines svajones“, – sako treneris.
Žinoma, ne kiekvienam lemta būti olimpiečiu „Stengiamės jauname amžiuje neakcentuoti talentingiems vaikams, kad jie yra geresni už kitus. Visi turi praeiti ilgalaikio treniruočių planavimo laiptelius pagal savo amžių ir tiesiog mokintis sportininko disciplinos. Talentingi vaikai dažnai greičiau už kitus išmoksta sudėtingesnius pratimus ar jiems paprasčiausiai natūraliai pavyksta atlikti užduotis geriau. Bet norint tapti profesionalu, vien talento neužtenka, reikia išmokti sunkiai ir kantriai dirbti, nes pasauliniame lygyje yra ypač didelė konkurencija“, – įžvalgomis dalinasi K. Steponavičius.
Pasak trenerio, tėvai gali pastebėti, kas vaikams sekasi, turi sukurti geras sąlygas poilsiui ir jų palaikymui, tačiau neturėtų užmiršti, kad net ir talentingi sportininkai turi dirbti ir su savo silpnosiomis pusėmis. „Tėvai kartais per stipriai įsitraukia į sportinę dalį, norėdami perimti kai kurias trenerių funkcijas. Patarimas tėvams – bendraukite su treneriais ir raskite bendrą kelią padėti sportininkams pasidalinant užduotis, nes aukščiausi rezultatai pasiekiami susidedant iš daug mažų smulkmenų“, – pataria K. Steponavičius.