Prastėjant savijautai karantino metu, atkreipkite dėmesį, kaip užkandžiaujate

Pasak gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės-Sidorovos, metai, praleisti karantine, turėjo tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių mūsų mitybos įpročiams:

„Susitvarkyti su iššūkiais ne visiems buvo lengva. Praradus aiškų mitybos režimą, kai dirbant iš namų nebeliko aiškių taisyklių ir atsirado mažiau planavimo, pavyzdžiui, nebeapgalvojame, kokia bus kitos dienos maisto dėžutė, o įvairiausi užkandžiai tiesiai po ranka, tai lėmė, jog per šiuos metus dauguma žmonių priaugo svorio. Tam įtakos turėjo ir sumažėjęs fizinis aktyvumas", – pasakoja gydytoja.

Ne visiems vienodai sekėsi persiorientuoti ir išlaikyti pagrindinių valgių režimą, pavyzdžiui, dirbant iš namų dažnai pietums skirtas laikas yra pradirbamas, tuomet valgymas vakare natūraliai tapo labiau spontaniškas ir gausesnis. Pasak gydytojos, nukentėjus valgymo dažniui, tai dažniausiai lemia virškinamojo trakto negalavimus, refliuksą, pilvo putimą. Jei prisivalgome vakare gali nukentėti ir miego kokybė.

Visgi, pasak E. Sidorovos, pastebima ir teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, daugiau žmonių maistą pradėjo gaminti namuose: „Tie, kurie nespėdavo rytais skirti laiko pusryčiams ir neturėdavo galimybės įsidėti į darbą, dirbant iš namų pusryčiams ėmė skirti daug daugiau dėmesio. Daliai žmonių karantinas kaip tik suteikė galimybę mitybai skirti daugiau dėmesio – natūralu, ypač, kai pradėjome dažniau užsiimti maisto gamyba namuose".

Itin opia problema karantino metu, pasak E. Sidorovos, tapo besaikis užkandžiavimas: „Dažna klaida kurią darome dirbdami iš namų – prieš akis pasidedame įvairiausių užkandžių, kuriais dirbant imame mėgautis spontaniškai. Nėra blogų ar gerų užkandžių – yra tik netinkami jų kiekiai ir mūsų įpročiai. Geras užkandis yra suplanuotas, todėl reikia stengtis namų darbo stalo neapkrauti įvairiomis pagundomis", patarimais dalijasi gydytoja.

Nors užkandžių spektras gali būti gana įvairus, svarbiausias kriterijus užkandžiams, pasak ekspertų – paprastumas, užkandį turi būti lengva neštis su savimi, jis neturėtų būti lengvai gendantis: „Užkandžiai mums teikia energijos, turi įvairių maistingųjų medžiagų, maistinių skaidulų, kurios svarbios mūsų organizmui. Taigi užkandžiai tikrai galėtų tapti mūsų valgymo režimo dalimi, jei tai yra apgalvotas ir suplanuotas maistas. Šiandien puikiu užkandžiu gali tapti vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, sėklos, jie turėtų būti kiekvieno iš mūsų užkandžių pasirinkime. Taip pat švieži agurkai, morkos, paprikos, džiovinti vaisiai, kurie jau parduodami ir be pridėtinio cukraus. Iš patiekalų galėtų būti vaisių, riešutų ir sėklų batonėliai, duonos riekelė su riešutų sviestu, natūralaus jogurto indelis, pagardintas riešutais ir uogomis", – tinkamus užkandžius įvardija gydytoja.

Riešutų ir džiovintų vaisių gamintojos „Arimex" Kokybės vadovė Irena Vapsvienė atkreipia dėmesį, jog ne vienerius metus darytos vartotojų apklauso rodo, kad užkandžių racione riešutai ir džiovinti vaisiai yra dažniausiai vartojamas produktas: „Lietuviai riešutus ir džiovintus vaisius perka reguliariai ir valgo bent kartą per savaitę. Pandemijos metu žmonių sąmoningumas sveikų užkandžių poreikiui tik išaugo, todėl džiovinti vaisiai be pridėtinio cukraus jau tampa norma, o ne išimtimi. Esame pratę užkandžiauti nesąmoningai, todėl labai svarbu, kad po ranka būtų ne tik sotus, bet ir sveikas užkandis, suteikiantis mums papildomos energijos. Tam, kad dirbant ar sportuojant netektų sukti galvos dėl užkandžių kiekio, šiandien specialiai yra kuriamos mažos mišinių pakuotės vienam užkandžiui, su pakankama vienkartine naudingųjų medžiagų doze mūsų organizmui", – apie tendencijas ir taisyklingą užkandžiavimą palengvinančius sprendimus pasakoja ekspertė.

Dažniausiu netinkamu užkandžiu gydytoja įvardija saldumynus ir desertus, žmonėms, turintiems viršsvorio problemų, derėtų vengti ir kavos su įvairiais riebiais priedais. Užkandžiaujant svarbūs kiekiai – vidutiniškai pakanka suvalgyti saujelę riešutų (30-40 g.), 200 g. daržovių, 1 vaisių iki 200 g. uogų ir 60 g. džiovintų vaisių be pridėtinio cukraus, nedidelį indelį natūralaus jogurto.

Norint jaustis gerai ir neturėti svorio problemų svarbu žvelgti į visumą. Pasak gydytojos E. Sidorovos, suprastėjusiais mitybai karantino metu įtakos turėjo ir žmonių emocinė būsena: „Visuomet skatiname žmones neskubėti valgyti, susikoncentruoti, atskirti darbą ir valgymą ar kitą veiklą. Pastovi įtampa, nuovargis turi įtakos nereguliariai mitybai, ir, priešingai, nuobodžiaujantiems žmonėms maistas neretai tampa nuobodulio malšintoju. Taip pat labai svarbu įvertinti, ar turime pakankamai fizinės veiklos, kuri malšina stresą, nerimą, įtampą. Norint jaustis gerai svarbi tvarka, režimas, dienotvarkė – kai kūne yra tvarka, tuomet ir mintys kitaip dėliojasi, darbus kitaip planuoji", – įsitikinusi gydytoja.